Vilius Stanislauskas: Dirbdami energetikos srityje tikrai prisidėsime prie taršos mažinimo ir klimato kaitos problemų sprendimo

Kaip jaunystės susižavėjimas technika gali padėti apsisprendžiant dėl studijų ir karjeros? Kaip automatika keičia šilumos tiekimą Vilniaus mieste? Ir kaip drąsa veikti pasireiškia kasdieniuose darbuose? Apie visa tai kalbamės su vadovaujančiu automatikos specialistu Viliumi Stanislausku.

Kaip nusprendėte pasirinkti automatikos sritį?

Gimiau ir užaugau Jonavoje – esu tikras miestietis. Kaip ir dauguma bendraamžių, nuo vaikystės mėgau krepšinį, futbolą ir panašią veiklą. Nuo pat jaunystės domino technika, technologijos. Kai man buvo 13-a, tėvai nupirko pirmąjį kompiuterį ir nuo to prasidėjo mano kelias su naujomis technologijomis. Kadangi su kompiuteriu dirbti ir jį suprasti sekėsi tikrai gerai, jau nuo paauglystės žmonėms surinkinėdavau kompiuterius, juos remontuodavau, tvarkydavau programinę įrangą. Tai lėmė, kad dar mokydamasis mokykloje susiradau pirmąjį darbą - interneto tiekėjo įmonėje, kurioje įvedinėdavau žmonės internetą į namus, taip pat vystėme šviesolaidinį tinklą Jonavos mieste.

Automatikos studijas vėliau pasirinkau iš dalies dėl to, kad tiek mano tėvas, tiek brolis yra inžinieriai. Nors mokykloje sekėsi ir biologija, istorija bei kiti dalykai, galiausiai pasirinkau tiksliuosius mokslus. Mane visada žavėjo dideli statiniai, dideli įrengimai (kaip Kruonio elektrinė), o matydamas aušintuves pakeliui į Vilnių dažnai galvodavau, kad, „Va, čia rimta gamyba vyksta, rimti darbai“.

Studijos, tiesa, buvo nelengvos, bet tą patį, spėju, galima pasakyti ir apie kitas kryptis. Jei nori vien „praslysti“, tada, žinoma – nieko sudėtingo, bet jei tau rūpi tikrai išmokti savo sritį ir turėti, ką vėliau pasiūlyti darbo rinkai, tenka paplušėti. Vien pažymių juk negana, darbo pokalbių metu žinias turi ir praktiškai pademonstruoti.

Kaip sekėsi skintis kelią į darbo rinką? Ar teko padirbėti skirtingose pareigose?

Baigęs studijas įsidarbinau „Vilniaus šilumos tinkluose“, kur ėjau inžinieriaus pareigas. Kiek vėliau perėjau į projektų inžinieriaus pareigybę automatikos skyriuje. Ten dirbau beveik išskirtinai su naujais projektais. Galiausiai tapau vadovaujančiu automatikos specialistu. Šiais pareigas užimu iki šiol.

O kuo inžinieriai skiriasi nuo projektų inžinierių?

Inžinieriaus darbas apima įrangos priežiūrą, jos aptarnavimą, planų vykdymą, darbų organizavimą ir panašias veiklas. O projektų inžinieriai dirba projektų darbo grupėse, domisi naujovėmis, aktualiais standartais, rašo technines specifikacijas ir ieško būdų, kaip pagerinti vieną ar kitą procesą. 

Kuris iš jau įgyvendintų projektų Jums buvo įdomiausias?

Tai, be abejonės, būtų termofikacinės vandens automatinio valdymo sistemos rekonstrukcija. Projekto tikslas buvo įdiegti modernią kompiuterinę sistemą, kuri suteiktų galimybę valdymą atlikti nuotoliniu būdu. 

Įgyvendinus projektą, ženkliai sutrumpėjo avarinių situacijų sprendimo laikas. Visus parametrus ir veikimo tendencijas galime stebėti realiu laiku, o algoritmai buvo suderinti taip, kad operatoriui įsikišti reikėtų nebent įvykus avarinei situacijai.

Didžiausias keblumas buvo tai, kad rekonstrukcijos metu turėjo be pertrūkių toliau vykti karšto vandens gamyba. Nors dirbome vasaros metu, projekto įgyvendinimas nuo pat pradžių iki galo buvo tikrai kupinas iššūkių.

Papasakokite šiek tiek apie dabartines savo pareigas ir iššūkius, su kuriais galbūt susidūrėte mokydamasis vadovaujamo darbo.

Skirtingai nei dirbdamas projektų inžinieriumi, dabar turiu savo komandą, kurią sudaro aštuoni inžinieriai. Kartu organizuojame kasdienius darbus, vykdome projektų atranką ir kuriame automatikos diegimo koncepcijas. Šiuo metu esu atsakingas jau ne tik už antrąją bei trečiąją elektrines, bet ir už šildymo tiekimą visame mieste. 

O kaip įgijau vadovavimo įgūdžių – sunku pasakyti. Galbūt padėjo tai, kad nuo pat pradžių turėjau ir iki šiol turiu gerus vadovus, iš kurių galima daug ko pasimokyti. Kadangi visą laiką dirbau komandose, nuolat matydavau, kokių problemų žmonėms kyla ir kaip jos yra sprendžiamos. Tiek gero, tiek prastesnio vadovavimo pavyzdžių tikrai netrūkdavo. Galiausiai, visa tai man padėjo susikurti savo paties vadovavimo stilių.

Ar manote, kad faktas, jog karjerą įmonėje pradėjote nuo inžinerinių pareigų turėjo reikšmės ėmus vadovauti kitiems?

Manau, kad taip. Tokiu atveju darbuotojai tavimi labiau pasitiki, nes tu dirbi iš esmės tą patį darbą kaip ir jie. Vien tik vadovavimo įgūdžių čia nepakaktų. Tuo labiau, kad stresinėse situacijose visų akys kaipmat ima krypti į tave, o sprendimą dažnai reikia priimti ne tik greitai, bet dar ir kuo geresnį. Kelerius metus išdirbęs inžinieriumi dabar puikiai žinau, kokios problemos kildavo anksčiau ir kaip jos yra šalinamos, kad nebepasikartotų ateityje. Manau, kad tai yra nemenkas privalumas.

Kaip vertinate įmonės vertybes? Ar manote, kad ateityje jai pavyks pasižymėti sprendžiant taršos bei klimato kaitos problemas?

Įmonė neseniai išgrynino savo vertybes –„drąsa veikti“ ir „mums rūpi pasaulis“. Jas matau ne tiek kaip tradicines vertybes, o gal labiau kaip iššūkius ateičiai. Jau šiuo metu yra tiek kalbama, tiek dirbama ties ambicingais ir netipiškais projektais, kaip, pvz., centralizuotos vėsos tiekimas gyventojams. 

Dirbdami energetikos srityje tikrai prisidėsime prie taršos mažinimo ir klimato kaitos problemų sprendimo. Perspektyva, mano nuomone, yra kuo puikiausia ir jau dabar matau, kad įmonė sparčiai juda ta linkme.