en ru pl

Kas sudaro jūsų sąskaitą už šildymą?

Šilumos kaina susideda iš pastovios ir kintamosios dalies bei PVM mokesčių.

Pastoviąją kainos dalį sudaro personalo, nusidėvėjimo, remonto ir kitos mūsų bendrovės veiklai būtinos sąnaudos. Pastoviąsias sąnaudas patiriame nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Šiuo metu mūsų bendrovės pastovioji kainos dalis yra pati mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos šilumos tiekėjų. 

Kintamąją kainos dalį sudaro dujos ir biokuras, naudojami šilumos gamybai, supirkta šiluma ir nuostoliai tinkle. Šios sąnaudos kinta priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio bei kuro kainos. Šaltuoju metų laiku kuras perkamas brangiau, nes augant jo paklausai didėja ir kaina biržoje. Ši dalis sudaro didžiausią kainos dalį kliento sąskaitoje. 

Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Taip pat padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. O šilumos sąskaita apskaičiuojama padauginus jūsų būsto sunaudotos šilumos energijos kiekį iš tam mėnesiui nustatytos šilumos kainos.

Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo to mėnesio šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir Jūsų būsto šildymui sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Šilumos kaina padauginama iš Jūsų būsto sunaudoto šilumos kiekio.

ŠĮ ŠILDYMO SEZONĄ AUGS ŠILUMOS KAINA, O TUO PAČIU IR KAINOS KLIENTAMS. 

Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Pagrindinė šilumos kainos dalis priklauso nuo įsigyjamų gamtinių dujų ir biokuro kainų bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos. Dėl kuro kainų kitimo, šilumos kainos kintama dalis perskaičiuojama kiekvieną mėnesį. Pastovi kainos dalis, kurią sudaro eksploatacinės, personalo, nusidėvėjimo, mokesčių ir kitos administracinės sąnaudos užfiksuojamos baziniam periodui ir visą šį laikotarpį nekinta. Šiuo metu pastovioji kainos dalis yra 0,94 ct/kWh ir ji yra viena mažiausių Lietuvoje. 

Kodėl visoje Lietuvoje 2021 m. brangsta šildymas?

Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. AB Vilniaus šilumos tinklai, gaminanti ir tiekianti šilumą 220 tūkst. klientų, gamtines dujas ir biokurą, vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyja energetinių išteklių biržose. Svarbu pažymėti, kad biokuro kainos taip pat priklauso nuo pagrindinių konkuruojančių kuro rūšių rinkos kainų. Dujoms brangstant, biokuras taip pat brangsta. Net jei būtų galima dujas 100 proc. pakeisti biokuru, šildymo kainos šią žiemą vis vien būtų didesnės. 

Kodėl Vilniuje šildymas brangsta daugiausiai?

Daugiausiai brangsta todėl, kad Vilniuje šilumos kainai didžiausią įtaką turi gamtinių dujų kainos, kai tuo tarpu kituose miestuose – biokuro ir aukcionuose superkamos šilumos kainos. Šildymo sezono metu Vilniaus šilumos ūkis kurui naudoja daugiausia dujas ir kol kas negali jų lengvai pakeisti biokuru. 60 proc. kuro sudaro biokuras, 40 proc. – dujos. Beje, vasarą klientams vandenį šildome naudodami tik biokurą. 

Pagal šilumos ūkio reguliavimą Lietuvoje, kylant kuro kainoms, bendrovė negali daryti jokios reikšmingos įtakos galutinei šilumos kainai. Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos.  

Kodėl dujų pas mus naudojama tiek daug, o biokuro tiek mažai? 

2014 m., Vyriausybėje, kuriai vadovavo A. Butkevičius, o energetikos ministro pareigas ėjo J. Neverovičius,  buvo priimtas ir pradėtas įgyvendinti šilumos ūkio pertvarkos scenarijus, kuris numatė valstybinės energetikos įmonės „Lietuvos energija“ dalyvavimą specialios paskirties įmonių kapitale. Tuo pačiu pagrindu Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos ir valdymas buvo patikėtas „Lietuvos energijai“ (dabar - „Ignitis grupė“). Būtent šios jėgainės atsiradimas turėjo leisti Vilniui atsisakyti šilumos gavybos iš gamtinių dujų.

Jėgainės statybos darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m., bet čia iki šiol veikia tik vienas iš dviejų kogeneracinių įrenginių. Antrasis – būtent biokuro – blokas iki šiol nėra užbaigtas. Tuo tarpu, Vilnius investicijas į šilumos ūkį planavo atsižvelgdamas į suplanuotus jėgainės pajėgumus. 

Jei šį projektą „Ignitis grupė“ būtų užbaigusi laiku ir jėgainė būtų pilnai eksploatuojama, šildymo sezono metu Vilnius 89 proc. visos suvartojamos šilumos pagamintų iš biokuro. Tačiau dėl kogeneracinės jėgainės įrengimo darbų vėlavimo, 2021-2022 m. sostinėje 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos bus pagaminta iš biokuro, o likusi 40 proc. - iš dujų.  

Pagal šilumos ūkio reguliavimą Lietuvoje, kylant kuro kainoms, bendrovė negali daryti jokios reikšmingos įtakos galutinei šilumos kainai. Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos.  

Kodėl 2021 m. šildymo sezonui brangsta dujos? 

Situacija Europos dujų rinkoje yra unikali ir, tikėtina, netruks ilgai, tačiau šį šildymo sezoną šilumos energijos kaina auga dėl itin brangaus kuro. Dujų brangimą lėmė kelios priežastys: 

  • Neįprastai šalta praėjusi žiema Europoje. Dėl šios priežasties dauguma dujų saugyklų buvo ištuštintos ir siekiant jas skubiai papildyti rengiantis naujam šildymo sezonui, dujų paklausa labai padidėjo.
  • Norvegijos dujų telkiniuose bei vamzdynuose buvo atliekamas plataus masto remontas ir profilaktika, todėl antro pagal dydį Europos dujų tiekėjo pardavimai smarkiai sumažėjo. Atsižvelgdama į situaciją, Norvegija darbus baigs anksčiau laiko ir norvegiškų dujų tiekimas nuo spalio bus įprastas.
  • Azijos, Australijos ir Afrikos suskystintų dujų (SGD) gamyklose dėl įvairiausių priežasčių gamyba smarkiai sumažėjo.
  • Atsigaunančią SGD gamybą nugriebia Azijos rinkos, kurių pramonės atsigavimu suinteresuotos didžiosios ekonomikos, todėl Europos SGD rinkoje produkto tiekiama mažiau, o paklausa viršija pasiūlą.

  • Rusijos ir „Gazprom“ veiksmai. Pirma, Rusijos dujų saugyklos taip pat ištuštėjusios ir pagal tos šalies įstatymus, dujų tiekėjai privalo pirmiausia tiekti dujas vidaus vartotojams, todėl eksporto apimčių smarkiai didinti negali. Antra, „Gazprom“ labai nepatenkintas Europos sprendimu naujai pastatytam „Nord Stream 2“ dujotiekiui taikyti  ES Trečiojo paketo reikalavimus – tai reiškia, kad Gazprom, būdamas ir gamintojas, ir tiekėjas, turi teisę išnaudoti tik 50 proc. dujotiekio pajėgumų. Trečia, siekdamas parodyti savo įtaką dujų rinkai, „Gazprom“ vykdo tik minimalius kontraktinius tiekimo įsipareigojimus, visiškai neparduoda papildomų kiekių neatidėliotino tiekimo (spot) platformoje, nepaisant labai aukštų kainų, taip pat nesudaro jokių ateities sandorių 2022 metais. Tokie „Gazprom“ veiksmai ne tik didina įtampą, bet ir kelia įtarimų dėl „dujų“ šantažo – 40 Europos Parlamento narių jau kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami ištirti „Gazprom“ veiksmus.

Šiemet Europos dujų rinkoje susiformavo vadinamoji „tobula audra“, kai vienu metu susiklosto itin daug nepalankių aplinkybių. Tokie reiškiniai labai reti ir, tikėtina, kad jau kitais metais rinka grįš į įprastą būseną. 

Kodėl brangsta biokuras? 

2021 m. biokuro kainos augimą lėmė šios priežasties:

  • Pasibaigę sanitariniai kirtimai ir sumažėjęs importas iš Baltarusijos;

  • Naujai atsidariusios celiuliozės gamyklos;

  • Atsigaunanti ekonomika po pandemijos, kuri išaugino medienos paklausą kitose medienos sferose;

  • Lietuviškos malkinės medienos kainos biokuro tiekėjams yra per didelės;

  • Brangstančios kitos energijos išteklių rūšys;

  • Įtempti politiniai santykiai.

Lietuva ilgą laiką importavo didelius kiekius iš Baltarusijos, kadangi dėl užpuolusių parazitų ten buvo vykdomi sanitariniai kirtimai. Vilnius ir Kaunas didžiąja dalimi buvo priklausomi nuo importuoto kuro. Nemaža dalis smulkesnių vietinių biokuro gamintojų tiesiog nebeišsilaikė rinkoje, nes negalėjo konkuruoti su žemomis importuojamo kuro kainomis. Dėl didelių importų kiekių sumažėjo vietinių lapuočių laukų ir kirtimo atliekų ruošos apimtys. Pasibaigus sanitariniams kirtimams Baltarusijoje, atsidarius celiuliozės gamykloms ir dėl to padidėjus konkurencijai tarp biokuro importuotojų ir gamyklų dėl medienos, žaliava pradėjo brangti ir pačioje Baltarusijoje, o vietiniai gamintojai dėl sumažėjusių pajėgumų nebegali pasiūlyti norimos kokybės biokuro tokiu kiekiu, koks yra poreikis. Dėl šių priežasčių ir susiformavusio biokuro trūkumo rinkoje, vyksta didelė konkurencija tarp biokuro naudotojų, kad katilinės galėtų įsigyti visą joms reikalingą biokuro kiekį ir užsitikrinti biokuro tiekimą žiemą.

Tiekėjai, dėl neužtikrintumo ar turės pakankamai žaliavos žiemą, vangiai sudarinėja ilgalaikius biokuro sandorius, o pirkėjams sunku perlipti psichologinę ribą ir už biokurą mokėti 250-300 Eur/tne, kai pernai kainos buvo pasiekusios žemiausią lygį per visą laikotarpį. Šildymo sezono laikotarpiu esant prastiems orams, biokuro kainos gali dar labiau didėti. 

Išaugusi paklausa + paklausios prekės trūkumas = išaugusi kaina. 

Kur galiu rasti informaciją apie šį mėnesį taikomą šilumos kainą?

Informacija apie šilumos kainą kiekvieną mėnesį pateikiama mūsų svetainės skiltyje: 

https://chc.lt/lt/silumos-kainos-gyventojams/159/y2021

Nuo ko priklauso mano būsto suvartojamas šilumos energijos kiekis?

Būstų suvartojamas šilumos energijos kiekis priklauso nuo:

  • lauko oro temperatūros. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
  • būsto šiluminės izoliacijos - sugebėjimo neišleisti šilumos. Konkretaus būsto suvartojamas šilumos kiekis priklauso nuo techninių namo charakteristikų. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
  • šilumos vartojimo įpročių, jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius.
Kur galėčiau sužinoti, kiek šilumos energijos sunaudoja mano daugiabutis?

Daugiabučių gyventojai savo namų sunaudojamą šilumos energijos kiekį gali pasitikrinti čia:
https://savitarna.chc.lt/saskaitos/estates

Ką daryti, jeigu sąskaitos už šildymą bus per didelė finansinė našta?

AB Vilniaus šilumos tinklai ketina pasiūlyti savo klientams mokėjimų už šilumą atidėjimo paketą. Nors faktiškai šilumos kaina turėtų augti 70 proc., šilumos kainos brangimas bus fiksuojamas ties 35 proc. Šią dalį klientai turės sumokėti iš karto, o likusią dalį, klientams planuojama išdėstyti 1-3 metų laikotarpiu. Šilumos sąskaita klientams nesumažės, tačiau bus suteikta galimybė išdalinti sąskaitą mažesnėmis dalimis ir didžiąją dalį sąskaitos apmokėti vasaros mėnesiais.

Gyventojai, gaunantys žemesnes pajamas, kaip ir kasmet galės gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

2021 m. minėtoms kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybės biudžete numatyta 1,5 mln. eurų suma, o 2022 m. – 1,9 mln. eurų. Tačiau reaguodama į šildymo kainų šuolį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimą, kuriame planuojama keisti kompensavimo mechanizmo sąlygas asmenų naudai. Įsigaliojus tokiems pakeitimams, kompensacijų suma 2022 m. galėtų išaugti dar 5 mln. eurų.

Pasitikrinti, ar būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso ir kokio dydžio kompensaciją galėtų gauti, gyventojai gali Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, adresu www.spis.lt.