en ru pl

Vilniuje dygs pirmieji namai, kuriuose centralizuotai bus tiekiamas ne tik šildymas, bet ir vėsinimas

Vilniuje dygs pirmieji namai, kuriuose centralizuotai bus tiekiamas ne tik šildymas, bet ir...

Individualūs oro kondicionieriai energijos sąnaudų požiūriu yra neefektyvūs, vėsindami patalpas išmeta daug šilumos energijos, kuri niekur nepanaudojama. O ir vaizdinė tarša – baltomis dėžėmis apkarstytos namų sienos arba stogai, užgrūsti burzgiančiais agregatais – nieko nedžiugina. Jiems į pamainą atkeliauja Lietuvoje nauja koncepcija – centralizuotas vėsos tiekimas, su kuriuo ir verslui, ir gyventojams iš arčiau bus galima susipažinti ir Vilniuje.

Netrukus Vilniuje, Lvivo gatvėje pradėsiančiuose dygti gyvenamosios ir komercinės paskirties namų kompleksuose oro kondicionierių džiunglių nebebus. Vietoj individualių sprendimų kiekvienos patalpos vėsinimui šių projektų vystytojas, įmonė „Releven“, pirmoji Lietuvoje pasiūlys naudotis centralizuotai tiekiamos vėsos galimybėmis ne tik biuruose, bet ir gyvenamosiose patalpose.

Siekiant pasiūlyti centralizuotos vėsos sprendimus bei ieškoti kitų tvarių energijos panaudojimo sprendimų „Releven“ vystomuose projektuose, įmonė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su AB Vilniaus šilumos tinklais (VŠT), kuriuo susitarė drauge ieškoti galimybių bendradarbiauti ir kartu pasiūlyti Vilniaus miestui naujos kartos inovatyvius, darnius ir draugiškus aplinkai pastatų aprūpinimo reikalingais energetiniais resursais sprendimus.

Išbandyta pasaulyje, patobulinta Vilniuje

VŠT vystoma centralizuoto vėsos tiekimo sistema, kuri pirmiausiai bus įdiegta būtent „Releven“ vystomuose projektuose, remiasi idėjomis, jau išbandytomis Skandinavijoje, Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Pavyzdžiui, Stokholme išvystyta milžiniška, didžiausia pasaulyje centralizuoto vėsos tiekimo sistema, kurios vamzdynų ilgis siekia 250 kilometrų ir nuolat didėja. Sulig kiekvienu prisijungiančiu vartotoju dėl masto ekonomijos didėja šios sistemos efektyvumas.

Panaši sistema veikia ir Prancūzijoje, Paryžiuje. 89 kilometrų centralizuoto vėsos tiekimo sistemos vamzdynas pasiekia ligonines, mokyklas ir muziejus, prekybos centrus ir kitus institucinius vartotojus, o iki 2042 metų ją ketinama išplėsti net tris kartus ir pasiūlyti centralizuoto vėsos tiekimo galimybes individualiems vartotojams.

Bet jeigu Prancūzijoje šilumos siurblio aušinimui naudojamas Senos vanduo, kuris sušilęs sugrąžinamas į upę, tai Vilniuje šią šilumą, šalutinį vėsinimo produktą, ketinama panaudoti į butus tiekiamo vandens pašildymui. Tokiu būdu keleriopai sumažėja energijos praradimai, atpigs karšto vandens paruošimas Vilniaus miesto gyventojams.

Kaip tai veiks?

Centralizuoto vėsos tiekimo sistemos veikimo principai yra labai panašūs į centralizuoto šilumos tiekimo, nors šilumos energija juda priešinga kryptimi. Jeigu šildant namus karštas vanduo įprastai teka į radiatorius, grindų šildymo sistemas ar konvektorius, kurie šildo orą kambariuose, tai vėsinimo atveju gyventojas arba įmonė, įsikūrusi patalpose su centralizuotos vėsos galimybe, turės savarankiškai pasirinkti „galutinį“ vėsinimo įrenginį. Tai galės būti arba tradicinio oro kondicionieriaus vidinį modulį primenantis įrenginys, arba pakabinamų lubų vėsinimo sistema, arba vėsinimo moduliai, įtaisomi į oro tiekimo sistemas.

Centralizuoto vėsos tiekimo sistemose šilumnešis (nors šiuo atveju teisingiau būtų sakyti „šaltnešis“) yra vanduo, cirkuliuojantis uždarame cikle. Naujajame Vilniaus centre tiesiamas specialiai vėsinimui skirtas vamzdynas, kuris naujus pastatus sujungs su po žeme įtaisyta vandens šaldymo įranga.

Prie centralizuoto vėsos tiekimo sistemos prijungtuose pastatuose, paprastai po žeme, būna sumontuojama to pastato vėsinimo įranga, kuri būna sujungta su pagrindiniu vėsos tinklu.

Pagrindiniame vamzdyne cirkuliuojantį vandenį vėsins centrinė šalčio stotis. Ji į vėsinimo tinklą perduos apie 4-6 °C vandenį, o į šalčio stotį grįš iki 10-14 °C įšilęs vanduo, kuris vėl bus vėsinamas. Vėsos perteklių galima kaupti šalčio saugyklose – dideliuose ledo ar labai šalto vandens rezervuaruose.

Efektyvus energijos panaudojimas

Šalčio saugyklos suteiks galimybę vėsą gaminti nuolat, bet panaudoti ją tada, kai jos labiausiai reikia. Veikdami naktį šaldymo įrenginiai naudos pigesnę elektros energiją. Tokiu būdu šalčio saugyklos ne tik sumažins vėsos gamybos kainą, bet ir leis balansuoti elektros tinklą.

Be to, centralizuoto vėsos tiekimo sistemos gali naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tai leistų reikšmingai prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo šilumos ir vėsos sektoriuje.

Pavyzdžiui, Danijos sostinėje Kopenhagoje įdiegta centralizuoto vėsos tiekimo sistema suteikia galimybę sumažinti net iki 70 proc. CO₂ emisijų. Finansine išraiška vėsinimas atpigo iki 40 procentų.

Sutaupyti leistų ir mažesnės išlaidos šaldymo įrangai – vienas didelis šaldymo įrenginys, aptarnaujantis šimtus vartotojų, būtų pigesnis už šimtus individualių agregatų. Be to, centralizuotos vėsos gamybai nereikalingi didelės galios įrenginiai – piko vėsos poreikį patenkina vėsa, sukaupta šalčio saugyklose.

„Tai paprasčiausia masto ekonomija – kuo daugiau pastatų naudojasi centralizuoto šilumos ar vėsos tiekimo sistemomis, tuo mažiau kainuoja tokios paslaugos, sunaudojama mažiau energijos, todėl paliekamas mažesnis pėdsakas. Individualūs kondicionieriai yra mažiau efektyvūs ir sunaudoja daug daugiau energijos, tad jų poveikis klimato kaitai yra didelis“, – sakė Paulius Martinkus, AB Vilniaus šilumos tinklų Strategijos komandos vadovas.

Vieni privalumai

Visa vėsos nešiklio (vandens) šaldymo įranga būtų įrengta po pastatais, todėl pastatų sienos ir stogai atsilaisvintų nuo vizualinės taršos ir triukšmo – nekiltų jokių kliūčių stogus paversti patrauklia erdve tuose pastatuose įsikūrusiems verslams ir gyventojams. Tokiu būdu vėsinamų patalpų naudotojai galėtų pamiršti ir vėsinimo sistemos priežiūros darbus – juos atliktų sistemą prižiūrinti įmonė.

Centralizuotos vėsos naudotojai, priklausomai nuo noro, galėtų patys pasirinkti įvairius temperatūros ir oro drėgmės reguliavimo būdus, nuo paprastų termostatų iki išmaniųjų sistemų.

„Kaip butui tiekiama šiluma šildymo sezono metu, taip į butą tiekiama vėsa ir jau gyventojo valia kiek išplėstai tokią sistemą išnaudoti“, – sako „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Majus

Pradžia – nuo Naujojo Vilniaus centro

„Releven“ Naujajame Vilniaus centre, Lvivo gatvėje, vysto du itin modernius gyvenamosios ir komercinės paskirties projektus. VŠT šiame sparčiai besivystančiame sostinės rajone jau pradėjo centralizuotos vėsos infrastruktūros vystymą.

NT vystytojas, bendradarbiaudamas su Vilniaus šilumos tinklais, namų kompleksuose, išdygsiančiuose Lvivo g. 38 ir Lvivo g. 59, ketina įdiegti ne tik inovatyvius centralizuotos vėsos sprendimus, bet ir pasiūlyti kitus šiuolaikinės architektūros ypatumus. Pastatus sups patrauklios viešosios erdvės, kurios ne tik atitiks čia gyvenančių ar dirbančių žmonių poreikius, bet ir taps traukos centru, formuos Naujojo Vilniaus centro veidą.

Jau esamų pastatų prijungimas – komplikuotas

VŠT nurodo, jog centralizuoto vėsos tiekimo sistemos įdiegimą reikėtų numatyti dar naujų statinių projektavimo fazėje. Centralizuoto vėsos tiekimo įrengimas jau pastatytuose pastatuose, kur įrengtas tik individualus patalpų vėsinimas, reikalautų reikšmingų rekonstrukcijų ir investicijų į vidaus sistemas.

„Jau įrengtų pastatų prijungimas prie centralizuoto vėsos tiekimo yra įmanomas tada, kai esama pastato vėsos sistema veikia vandens šaltnešio pagrindu. Tada pastate esantis šilumos siurblys demontuojamas, o sistema per šilumokaitį prijungiama prie centralizuoto vėsos tinklo“, – sako P. Martinkus.

Vėsą skaičiuos skaitliukai

Anot VŠT atstovo Pauliaus Martinkaus, centralizuoto vėsos tiekimo, skirtingai nei centralizuoto šilumos tiekimo, kaina pasaulyje nėra reguliuojama. Ji kiekvienu atveju nustatoma dviejų ūkio subjektų sutarimu. Taip yra ir todėl, kad kol kas beveik visais pasaulinės praktikos atvejais centralizuotas vėsos tiekimas yra verslo verslui teikiama paslauga.

Pagal VŠT sukurtą atsiskaitymo už vėsos tiekimą modelį, bendrovė vėsos punktuose ketina įrengti vėsos skaitiklius. Pagal skaitiklių duomenis vartotojai atsiskaitytų už suvartotą vėsos energiją.

Svarbu tai, kad centralizuotu būdu gaminant vėsą kompresorinis šaldymo agregatas gamintų didelį kiekį šilumos. Ši šiluma būtų atiduodama į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą ir užtikrintų papildomą šilumos galią integruotame šilumos tinkle. Atgaunama energija leistų mažinti karšto vandens paruošimo kainą.