en ru pl

Sausis parodė nagus – vilniečiams bus patiekta 28 procentais daugiau šilumos energijos

Sausis parodė nagus – vilniečiams bus patiekta 28 procentais daugiau šilumos energijos

Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas prognozuoja, jog nepaisant sumažėjusios šilumos energijos kainos, palyginti šaltas sausis ir didesnis šilumos energijos suvartojimas lems, kad Vilniaus miesto gyventojų sąskaitos už šildymą šį mėnesį bus maždaug 12 proc. didesnės nei pernai sausį. Preliminariais AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) skaičiavimais, per sausio mėnesį į tinklą bus patiekta 443,9 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos – net 28 proc. daugiau nei pernai sausį (345,6 tūkst. MWh).

Didesnis šilumos poreikis lengvai paaiškinamas – pernykštis sausis buvo vienas šilčiausių – vidutinė temperatūra buvo plius 1,7 laipsnio. Tuo tarpu šiemet pirmasis metų mėnuo atgaivino klasikinės žiemos prisiminimus – preliminariai skaičiuojant, vidutinė temperatūra prognozuojama minus 4,3 laipsnio. Tiesa, jokios anomalijos čia nėra – 2019 metų sausis buvo labai panašus.

„Nepaisant labai reikšmingai išaugusio šilumos energijos suvartojimo, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vilniečių sąskaitos šių metų sausį vidutiniškai augs tik kiek daugiau nei dešimtadaliu – augimą atsvers gerokai mažesnė nei pernai šilumos kaina, kurios didžiąją dalį lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kaina. Kuro kaina nustatoma biržoje ir nuolat kinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais tiek dujų, tiek biokuro kaina buvo istoriškai žemame lygyje, todėl žiemos mėnesiais sąskaitos negąsdins, net jei orai bus atšiauresni nei norėtųsi“, - pažymi VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.

Šiemet sausį kilovatvalandė šilumos energijos sostinės gyventojams kainuos 4,14 cento. Pernai sausį kaina buvo 12,7 proc. didesnė ir siekė 4,74 ct. Kintamoji kainos dalis šiemet sausį buvo 2,81 ct, pernai - 3,28 ct.

„Tiesa, už gruodį patiektą šilumą vilniečiai mokėjo dar mažiau - 3,96 ct/kWh. Vidutinė gruodžio mėn. temperatūra buvo aukštesnė, todėl šilumos suvartojimas buvo mažesnis, gruodžio sąskaitos vidutiniškai 21 proc. mažesnės nei sausio prognozė.   Tai atspindi dar vieną dėsningumą – vėstant orams didėja šilumos gamybos poreikis ir tuo pat metu naudojamo kuro paklausa, o augant paklausai kyla ir kuro kaina, tad realybė tokia, kad šaltuoju metų laiku šilumai gaminti skirtas kuras yra brangesnis. Kuro kainos augimas šaltuoju metų periodu atsispindi ir gyventojų sąskaitose. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms reikšmingos įtakos daryti negalime, todėl stengiamės optimizuoti veiklos sąnaudas ir toliau išlaikyti vieną mažiausių Lietuvoje pastoviąją kainos dalį. Gyventojai, savo ruožtu, šildymo sąskaitas gali palengvinti mažindami šilumos energijos suvartojimą  -  renovuodami būstą, taupydami šilumą, modernizuodami šildymo sistemas“, - pridūrė L.Jakubauskas.

Informaciją parengė Indrė TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ

AB Vilniaus šilumos tinklai komunikacijos vadovė

Mob. 868751177, indre.trakimaite@chc.lt, www.chc.lt

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje