en ru pl

Metai su pandemija pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – kiekviena diena kaip savaitgalis

Metai su pandemija pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – kiekviena diena kaip savaitgalis

Pandemija ir gyvenimas karantino sąlygomis pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – anksčiau darbo dienai ruošdavęsi 5-7 valandą ryto, dabar didesnė dalis vilniečių maudosi iki 10 valandos. Karšo vandens naudojimo statistika rodo, jog nebeliko griežtos dienotvarkės režimo ir kiekviena diena tapo panaši į savaitgalį, kai švarinimosi ritualus gyventojai atlieka jiems patogiu metu.

„Iki praėjusių metų vilniečių kasdienis ritmas buvo nusistovėjęs ir lengvai prognozuojamas. Pagal karšto vandens naudojimo pikus ir atoslūgius, matydavome, jog intensyvus ruošimasis darbo dienai prasidėdavo apie 5 valandą ryto ir trukdavo iki 7 valandos. Tokiu metu dauguma vilniečių išsiruošdavo į darbus, nedidelė dalis darbus pradėdavo kiek vėliau, o nuo maždaug 9 valandos ryto karšto vandens naudojimas stipriai sumenkdavo iki pat vakaro“, – sako Vilius Šerėnas, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Tinklo valdymo skyriaus vadovas.

VŠT yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja  – bendrovė tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. VŠT sistemoje cirkuliuojantis termofikacinis vanduo naudojamas karšto vandens ruošimui – bendrovė nuolat seka karšto vandens poreikio pakitimus, kad užtikrintų reikiamus termofikacinio vandens parametrus.

„Gerai žinojome vartotojų įpročius, nes nuo karšto vandens poreikio konkrečiu metu priklauso, kiek įrenginių ir kokiu galingumu turi veikti. Karšto vandens naudojimo šuolius fiksuodavome rytais, iki 7 valandos, taip pat padidėjimą stebėdavome vakarais, po darbo dienos. Pats didžiausias karšo vandens sunaudojimo šuolis visuomet būdavo sekmadienio vakarais. Panašu, kad masinės maudynės būdavo susiję su gyventojų grįžimu iš sodybų, pasiruošimu naujai darbo savaitei ir vaikų ruošimu į mokyklą. Išskyrus sekmadienio vakarus, savaitgaliais karšto vandens naudojimas Vilniuje tolygiai pasiskirstydavo dienos bėgyje“, – pasakoja V. Šerėnas.

VŠT statistika rodo, kad  per praėjusius metus, kai dėl karantino gyventojai namuose leido didžiąją dalį laiko,  jų rutina pasikeitė – nebeliko staigių karšto vandens sunaudojimo šuolių, nulemtų griežto darbo-poilsio režimo bei keliavimo grafiko.

„Kašto vandens poreikis gana tolygiai pasiskirsto dienos bėgyje – tarsi nuolat tęstųsi savaitgalis. Nebeliko ryškių vartojimo pikų, kokius nuolat fiksuodavome ankstesniais metais. Karšto vandens vartojimo padidėjimai rytais ne tokie ryškūs ir tęsiasi ilgiau. Galima daryti išvadą, kad žmonės keliasi ir maudosi skirtingu metu. Vakarais karšto vandens poreikis taip pat tapo tolygesnis“, – teigia V. Šerėnas.

Per praėjusius metus Vilniuje gyvenamuosiuose pastatuose karšto vandens buvo sunaudota virš 6 mln. kubinių metrų – tai 5,5 proc. daugiau nei 2019 m. Didžiausias karšto vandens sunaudojimo šuolis fiksuotas liepos mėnesį – jis buvo beveik 20 proc. didesnis nei ankstesniais metais.

„Paprastai liepos mėnesį Vilniuje sunaudojama mažiausiai karšto vandens – panašu, kad šį mėnesį daugiausiai vilniečių išvyksta atostogauti, tačiau pernai liko namuose. Iš 7,5 proc. didesnio karšto vandens suvartojimo matome, jog metų pabaigoje didžiąsias šventes vilniečiai taip pat sutiko namuose“, – teigia VŠT atstovas.

 

Informaciją parengė

Indrė TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ

AB Vilniaus šilumos tinklai Komunikacijos vadovė

Mob. +370 615 09030, indre.trakimaite@chc.lt

 

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. Apie 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje