Pradžia
lt
en

Pranešimai žiniasklaidai

Kaip sutaupyti gyvenantiems daugiabučiuose

Specialistai skaičiuoja, kad daug energijos sostinėje šildant pastatus vis dar iššvaistoma. Vilniaus mieste vis dar yra senų daugiabučių, kuriuose tebėra eksploatuojami ir seni šilumos punktai, o namo šildymo vamzdynai yra beveik avarinės būklės. Tačiau yra būdų, kaip šią problemą galima išspręsti ir sutaupyti.

Svarbu vartotojams

Kiekvienais metais artėjant naujam šildymo sezonui Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vykdo profilaktinius centralizuotai tiekiamos šilumos vamzdynų bandymus ir nustatytų defektų šalinimą. Panašius darbus šiltuoju metų laiku privalo atlikti ir pastatų valdytojai bei administratoriai. Kasmet iki rugsėjo vidurio jie turi atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus pasirengimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą jų funkcionavimą šildymo sezono metu.

Pasak VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus Vilmanto Markevičiaus, apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui bendrovė sužino pagal pastatų prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus.

V. Markevičiaus teigimu, tinkamas pastatų šilumos punktų (ŠP) ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas bei suvartojamos šilumos kiekis žiemos metu. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neatlikus pastatų šilumos įrenginių parengimo šildymo sezonui, pradėti šilumos vartojimą yra draudžiama.

„Pastatuose įrengtų šilumos punktų įrenginiai yra susiję ir su centralizuoto šilumos tiekimo tinklų įrenginiais: šilumokaičių sandarumas susijęs su termofikacinio vandens arba karšto vandens kokybe, šilumokaičių švarumas turi įtakos jų eksploatavimo efektyvumui – nešvaistoma energija, ilgesnė siurblių ir šilumokaičių eksploatavimo trukmė“, – sako VŠT Perdavimo tinklo departamento direktorius Algimantas Sadauskas.

Jis pastebi, kad dar labai mažai pastatų savininkų ir gyventojų analizuoja šilumos energijos suvartojimo duomenis ir vertina, kiek šie duomenys yra susiję su technine pastatų bei juose įrengtų šilumos punktų ir sistemų būkle.

„Pastato šilumos energijos suvartojimo palyginamoji analizė atskleidžia pastato būklę ir prižiūrėtojo darbo kokybę. Mes galime nustatyti ir informuoti apie vandens nutekėjimą pastato neprieinamose ir nematomose vietose, tačiau šilumos punktų efektyvaus darbo klausimus prevenciškai turi spręsti pastatų valdytojai arba jų prižiūrėtojai“, – sako A. Sadauskas.

Mokame už šilumą, kuria nesinaudojame

Pasak VŠT atstovo V. Markevičiaus, labiausiai turėtų susirūpinti senų nerenovuotų pastatų savininkai – ypač daugiabučių namų gyventojai. Vilniaus mieste vis dar yra senų daugiabučių, kuriuose tebėra eksploatuojami ir seni šilumos punktai, o namo šildymo vamzdynai yra beveik avarinės būklės. VŠT atliktos suvartojamos šilumos energijos kiekio gyventojų pastatuose analizė rodo didžiulius skirtumus, lyginant renovuotus ir nerenovuotus daugiabučius.

Pav. 1-1 VŠT duomenys

Pav. 1-2 VŠT duomenys

„Vilniaus gyventojai, kuriems tiekiame šilumą, gali lengvai sužinoti, kiek jų name yra suvartojama šilumos energijos. Mūsų bendrovės tinklapyje klientams esam įdiegę informacijos apie daugiabučių namų šilumos suvartojimo pateikimo priemonę  – į paieškos langelį suvedus adresą, sistema pateikia name suvartojamos šilumos energijos duomenis, juos galima palyginti su kitais panašaus dydžio daugiabučiais“, – sako V. Markevičius.

Kur išeina šiluma?

Sprendžiant pagal VŠT specialistų termovizoriumi atliktus daugiabučių namų tyrimus šaltuoju metų laiku akivaizdu, kad daugiausia šilumos prarandama dėl nesandarių langų ir durų, šiluma lengvai išeina ir per pastato sienų siūles, atitvarus, skyles pamatuose.

2019 m. sausį Vilniaus mieste VŠT atliktų termovizijos nuotraukų pavyzdžiai (geltona spalva rodo šilumos energijos pralaidumą pastatuose)

 Pav. 2-1                                                                 Pav. 2-2

      

 

Jei gyvenamų patalpų (buto) vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, bendrovės specialistai rekomenduoja  gyventojams rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą ir taip sumažinti šilumos nuostolius bei išlaidas.

VŠT duomenimis, už šildymą renovuotų ir naujų daugiabučių gyventojai moka dvigubai mažiau nei tie, kurie gyvena senuose nerenovuotuose namuose.

Pav. 3 VŠT duomenys
 

Galimi sprendimai

Atsižvelgdama į šilumos vartotojams gaunamą naudą ir privalumus bei siekdama užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą bei šilumos vartojimo efektyvumą Vilniaus mieste, pernai rudenį VŠT inicijavo susitikimą su Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos atstovais. Asociacijos nariams VŠT atstovai pristatė šilumos punktų modernizavimo galimybes ir drauge aptarė daugiabučių namų gyventojams aktualius klausimus, susijusius su šilumos vartojimu bei atsiskaitymu.

Šįmet VŠT pradėjo vykdyti bandomąjį šilumos punktų modernizavimo projektą pagal pasirašytą sutartį su biudžetine įstaiga „Lietuvos ypatingasis archyvas“. Viename iš šios įstaigos valdomų pastatų (Gedimino pr. 12) atliekami ŠP modernizavimo darbai.

„Jei bandomasis projektas bus sėkmingas, t. y. jei įvykdžius modernizavimą bus pasiekti laukiami šilumos sutaupymai pastate, su LR energetikos ministerijos leidimu darbus galėsime tęsti ir kituose objektuose, kurių savininkai pareikš norą su mūsų pagalba modernizuoti pastatų šilumos punktus“, – sako A. Sadauskas.

Modernizavimo nauda

VŠT duomenimis, modernizuotas pastato šilumos punktas (ŠP), subalansavus pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, leidžia sutaupyti apie 10–25% suvartojamos šilumos energijos. Dėl ŠP modernizavimo, kurio metu seni įrengimai pakeičiami naujais automatizuotais, pastate pastebimas didesnis energetinis efektyvumas, sumažėja energijos suvartojimas, o būsto savininkams tenka mažesnė finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms, kadangi nebelieka seno ŠP eksploatacinių ir remonto sąnaudų.

VŠT atstovų teigimu, modernizavus šilumos punktą ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas galima ekonomiškai vartoti šiluminę energiją, automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Įjungti ir išjungti namo šildymą pagal poreikį ir gavus gyventojų daugumos pritarimą (jei objektas – daugiabutis namas). Apsaugoti šildymo sistemas nuo slėgių svyravimų tinkle, avarijų (užpylimo pavojaus). Nustatyti įvairius šiluminės energijos taupymo grafikus (žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį, cirkuliacinio karšto vandens siurblio išjungimą naktį, kalendorinį šildymo grafiką ir kt.).

Galimybių daugėja

„Tikimės, kad šilumos vartojimo efektyvumas Vilniuje per artimiausius metus pakils į kur kas aukštesnį lygį“, – sako V. Markevičius. Pasak jo, šiam pokyčiui ypač teigiamą pastūmį davė neseniai šalies politikų priimti sprendimai dėl valstybės paramos šilumos punktų renovacijai (daugiau informacijos – www.betalt.lt, www.atnaujinkbusta.lt).

Šiemet Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaroma galimybė valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atskirai modernizuojamas tik gyvenamojo pastato šilumos punktas.

Pagal Seimo priimtas naujas nuostatas valstybės parama teikiama kompensuojant 30 proc. priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas ŠP ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas ŠP, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.

Visgi VŠT specialistai įsitikinę, kad siekiant geriausio rezultato – efektyvaus šilumos energijos vartojimo ir mažesnių išlaidų – būtina pasirūpinti ir pastatų renovacija, ir jų šildymo sistemų (šilumos punktų) modernizavimu. Pasak VŠT atstovų, dabar tai yra tinkamiausias laikas ir gerokai daugiau galimybių nei buvo iki šiol.