Mantas Dimša: Dispečeris turi matyti net menkiausius pasikeitimus, kurie gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams, ir užbėgti įvykiams už akių

Dispečerio darbas savo atsakomybės lygiu ir dinamiškumu prilygsta skrydžių vadovo darbui. Nuolat kintanti padėtis reikalauja ne tik žinių ir smalsumo, bet ir gebėjimo matyti visą didžiulę sistemą kaip vientisą organizmą. Apie šio darbo ypatumus bei tai, kaip pagal šilumos vartojimą galima atsekti pokyčius vilniečių gyvenime, pasakoja VŠT dispečeris Mantas Dimša.

Nuo ko prasidėjo jūsų karjera? Ko išmokote?

Studijavau statinių inžinerines sistemas, dabar studijuoju pastatų energetiką. Nors po darbų atrasti laiko studijoms nėra lengva, iš lėto judu į priekį ir stengiuosi nesigręžioti atgal.

Eiti techniko pareigas pradėjau „Vilniaus šilumos tinklų“ tinklo valdymo skyriuje. Dirbdamas susipažinau su Vilniaus mieste strategiškai išdėstytomis siurblinėmis, jų paskirtimi, schemomis ir veikimo principu bei mokiausi paleisti siurblius vietiniu būdu ir, esant poreikiui, atlikti operatyvinius perjungimus. Taip pat gilinausi žinias apie mažas katilines, jų veikimo principus bei kaip jas paleisti sustojus. Daugiausiai laiko praleisdavau siurblinėse kontroliuodamas jų parametrus, neretai tekdavo atlikti sandarumo patikras, pildyti šilumos trasas ir visokeriopai padėti savo brigadai. Sunkiausia buvo priprasti prie slenkančio darbo grafiko, kurį šiuo metu sudaro dvi dieninės 12-os valandų trukmės pamainos, du laisvadieniai ir dvi naktinės pamainos. Tai reiškia, kad savaitgalius dažnai  praleidžiu darbe; kita vertus, pirmadienius-penktadienius turiu laisvus, o tai man yra patogu.

Kaip apibūdintumėte dispečerio darbą?

Dispečerio pagrindinis darbas yra operatyviai, ekonomiškai ir patikimai valdyti šilumos tinklą, pagal lauko oro temperatūros prognozes iš anksto planuotis ir parinkti tinkamą temperatūrą šilumos šaltiniams, kad tolimiausius vartotojus žiemą ji pasiektų piko metu, o vasarą reguliuoti šilumos šaltinių apkrovas ir, tinkle atsiradus cirkuliacijos pokyčiams, didinti ar mažinti kiekvieno šilumos šaltinio tiekiamą energijos kiekį. Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas yra nuolat kintantys slėgiai, kuriuos tenka pastoviai koreguoti elektrinės, siurblinių bei vožtuvų pagalba siekiant užtikrinti darbo režimo palaikymą tinkle.

Atsiradus nenumatytų tinklo sutrikimų, turime kuo skubiau juos lokalizuoti ir operatyviai vadovauti parametrų atkūrimo veiklai. Be operatyvinio darbo, nemažai laiko skiriame ir dokumentacijai, kadangi visi veiksmai tinkle, t.y. atjungimai, perjungimai, prijungimai ir bandymai vykdomi pagal vadovo parengtas programas, nurodymus ar suderintas paraiškas. Vasaros metu, dėl hidraulinių bandymų, remontų, rekonstrukcijų ar naujų vartotojų prijungimų, darbo turime tiek daug, kad telefonas visą pamainą nebūna paleidžiamas iš rankų. Dispečeris turi matyti net menkiausius pasikeitimus, kurie gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams, ir užbėgti įvykiams už akių.

Sakoma, kad dispečeriai geriau pažįsta vilniečius, nei jie patys, o pagal šilumos vartojimą galima netgi įžvelgti tam tikras tendencijas – kada miestiečiai keliasi, keliauja į darbus, ir pan. Kaip pasikeitė vilniečių kasdienybė per karantiną?

Įvedus karantiną pastebėjome, kad rytinio piko laikas darbo dienomis šiek tiek pasikeitė – rytais vilniečiai šilumos energiją intensyviai vartoja jau iki 9-10 val., o ne iki 7-8 val., kaip būdavo anksčiau. Didesnis pastovus vartojamos šilumos kiekis išlieka ir dienos metu – iš to galima spręsti, kad vilniečiai daugiau laiko praleidžia namuose.

O kaip jūsų paties darbą pakeitė 2020 m.?

Nors kolektyvas ir draugiškas, dabar, karantino metu, daugelis bendrovės darbuotojų, turinčių galimybę dirbti nuotoliniu būdu, dirba iš namų, tad beveik visą laiką tenka  dirbti be „gyvo“ bendravimo. Kaip bebūtų, tai nesukelia problemų, kadangi šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę susisiekti bet kuriuo metu. Darbai vyksta sklandžiai ir vadovas stengiasi palengvinti darbą, automatizuoja tam tikrus procesus, pasiūlo naujovių, kad darbai būtų atliekami greičiau ir patikimiau. Kilus klausimų ar neaiškumų, visada galima drąsiai skambinti tiek kolegoms, tiek tiesioginiam vadovui, kurie ir ne darbo metu padės ir patars visais iškilusiais klausimais.

Buvo išties įdomu ir kiek neįprasta, kai pirmo karantino metu dviese su kolega porąkart teko po dvi savaites paromis dirbti uždarytiems ir neišeinant iš dispečerinės patalpų. Tikrai keistas potyris, kai išdirbęs parą tarsi eini ilsėtis, tačiau, kadangi už darbovietės ribų išeiti negali, nori nenori vėl imi stebėti pokyčius tinkle. Tačiau skųstis nebuvo kuo, kadangi paskirta atskira patalpa su televizoriumi ir lovomis miegojimui, pastovus maisto tiekimas ryte, per pietus ir vakare, treniruoklis, suteikęs galimybę bent kuriam laikui pakilti nuo kėdės bei nuolatinis vadovų palaikymas leido jaustis beveik kaip namie.