en ru pl

Rimvydas Kvedaravičius: Būdamas vadovu, skatinu kitus drįsti veikti

„Stenkitės, rodykite pastangas, motyvaciją, teikite pasiūlymus“. Štai ką šiuometinis eksploatacijos skyriaus vadovas Rimvydas Kvedaravičius girdėdavo kiekvieną savaitę nuo to laiko, kai pradėjo karjerą katilų operatoriaus pozicijoje. Apie tai, kaip motyvuotis pačiam ir motyvuoti kitus mums pasakojo pats Rimvydas.

Ar inžinerija pradėjo traukti jau nuo pat jaunystės?

Tikrai taip, nes šeimoje turėjau gerą pavyzdį - tėtį, kuris visą savo gyvenimą dirbo šilumos ūkyje. Jis vadovavo katilinėms, dažnai pasiimdavo mane kartu, matydavau tuos procesus, kurie jau tada ėmė žadinti smalsumą. Baigęs gimnaziją, per daug nesvarstęs įstojau į termoinžinerijos studijas Kauno technologijos universitete. Baigęs mokslus, pradėjau dairytis darbo Vilniuje, kur gyveno mano tuometinė draugė ir dabartinė žmona.

Kokie buvo pirmieji karjeros žingsniai?

Ironiška, bet karjerą pradėjau ne nuo šilumos, o nuo šalčio. Dirbau nedidelėje įmonėje, kuri vertėsi šaldymo įrangos projektavimu ir pardavimais  – nuo buitinių kondicionavimo iki pramoninių šaldymo įrenginių. Kadangi įmonė buvo santykinai maža ir didelių karjeros perspektyvų ten nemačiau, ėmiau dairytis ir kitų darbo pasiūlymų, nes visada buvo noras dirbti solidžioje įmonėje, kur gali daug pasiekti. Kai prieš gerus šešis metus pamačiau, kad  „Vilniaus šilumos tinklai“ ieško katilų operatoriaus, iškart prisiminiau vaizdus iš tėvo darbo aplinkos, kuriuos matydavau vaikystėje. Nieko nesvarstęs nusiunčiau CV, sėkmingai praėjau atranką, ir pradėjau dirbti.

Ar daug reikėjo išmokti naujų dalykų?

Be abejo, ir tas yra smagiausia! Be to, įsidarbinęs norėjau sustiprinti ne tik praktines, bet ir teorines žinias, tad labai sėkmingai pavyko suderinti darbą su mokslais. Jau dirbdamas VŠT,  įstojau į magistrantūros studijas, irgi KTU. Darbe nuolat stengiausi gilintis į procesus, teikti pasiūlymus, tad mano pastangos nenuėjo veltui. Kilau karjeros laiptais – katilų operatorius, vyresnysis operatorius, inžinierius, vyresnysis inžinierius. O pernai pavyko sėkmingai praeiti atranką į eksploatacijos skyriaus vadovo poziciją.

Ar vadovybė skatino siekti karjeros?

Taip, man ir visiems kitiems visada sakydavo: „Stenkitės, rodykite pastangas, motyvaciją, teikite pasiūlymus“. Tai stengiausi tą ir daryti. Visą laiką stengiausi tobulėti, negailėdavau ir savo asmeninio laiko, skaitydavau visas instrukcijas, tvarkas, ruošdavausi egzaminams. Dirbau pamaininį darbą, tai  tekdavo dirbti ir naktimis. Kartais aukodavau savo poilsio laiką tam, kad pasiruošti galimiems darbe sunkumams ir kad  žinočiau, kaip juos spręsti. 

Be to, mane skatino ne tik vadovybė, bet ir vyresni kolegos. Matydami mano norą augti, sakydavo: „Neužsisėdėk vienoje vietoje, bandyk, bandyk, ir dar kartą bandyk“.

Kaip vertinate savo ir savo skyriaus vaidmenį bendrovėje?

Jeigu įsivaizduotume VŠT kaip žmogaus organizmą, tai eksploatacijos skyrių prilyginčiau širdžiai, kur gimsta visi procesai. Paskui jau šiluma nukeliauja šilumos tinklų vamzdynais (kraujagyslėmis) pas vartotojus. Kiti mūsų skyriai, žinoma, irgi yra labai svarbūs, bet be širdies – t.y. mūsų – šilumos tikrai nebūtų . 

Eksploatacijos skyrius užsiima visų įrengimų eksploatacija. Tai yra jų nuolatinė priežiūra, įvedimas į darbą po remonto, išvedimas į remontą, dalyvavimas projektuose, tas pagrindinis šilumos ir elektros energijos nenutrūkstamas tiekimas. 

Kaip sekėsi išmokti vadovavimo įgūdžių? Apie tai juk nerašoma jokiose instrukcijose. 

Man labai padėjo tai, kad pradėjau nuo pačio pirminio laiptelio. Be to, ilgą laiką dirbau su tais pačiais operatoriais-specialistais, kuriems dabar vadovauju, tai, galima sakyt, asmeniškai pažįstu kiekvieną, ir jų charakterio bruožus. Ir jie mane pažįsta, žino, ko iš manęs tikėtis, ko aš iš jų tikiuosi. Randame gerą komunikaciją, bendravimą, bendradarbiavimą. O vadovavimo įgūdžiai, manau, natūraliai ateina kiekvieną dieną, nes iškyla ir tų kritinių situacijų, ir avarinių situacijų, ir viską pavyksta išspręsti kartu su komanda. Be to, atsakomybės juk nenukrito ant pečių per vieną naktį, jų lygis kilo palaipsniui.

Ką manote apie VŠT vertybes “drąsa veikti” ir “mums rūpi pasaulis”?

Manau, “drąsa veikti” tinka prie mano charakterio. Niekada nebijojau imtis iniciatyvos, atsakomybių. Dabar, būdamas vadovu, pats skatinu kitus tai daryti. Man tapus vadovu, prisijungė dvi grupės – Naujosios Vilnios eksploatacijos grupė  ir mažųjų katilinių eksploatacijos grupė, kur tiesiogiai  dirbu su dviem grupių vadovais. Jų asmeniškai nepažinojau, bet susipažinome, įsidirbome ir  kartu sprendžiame iškilusias problemas. Jie yra tikri savo srities specialistai, tai  kreipiasi į mane tik kai iškyla rimtų problemų, kai  reikia pasitarti, padiskutuoti, paskubinti procesus, o visais kitais atvejais leidžiu pilnai prisiimti atsakingus sprendimus patiems. Juk drąsa veikti tuo pačiu ir apie tai, kad turime leisti drąsiai veikti kitiems. 

Pabaigai, kokios įdomybės ir iššūkiai laukia ateityje?

Negaliu neužsiminti apie neseniai įsteigtą ir mūsų įmonės kuruojamą platformą „Intelligent Energy Lab“. Jos esmė yra ieškoti būdų, kaip efektyvinti energetiką. Tai ir nepanaudotos šilumos surinkimas, ir naujų projektų, orientuotų į CO2 kiekio mažinimą, vystymas. Mano skyrius stengsis  aktyviai dalyvauti procesuose, kurie susiję su šilumos ir centralizuotos vėsos gamybos efektyvinimu ir kituose aktualiuose  mūsų skyriui projektuose.